Pradėsiu nuo to, kad visu praktikos laiku jaučiausi saugi, visi rūpinosi ar viskas gerai ar nieko netrūksta, tiek personalas ligoninėje, tiek universiteto darbuotojai labai paslaugūs, draugiški, nori bendrauti, pataria kur nuvažiuoti ir ką būtų verta pamatyti. Taip pat, norint kažkur vykti į kitą miestą ilgesniam laikui (Elazig miestas kuriame mes gyvename yra palyginus nedidelis) nėra jokių problemų, visur išleidžia, duoda laisvų dienų. Jiems labai svarbu, kad mes gerai praleistumėm čia laiką. Gyvenimo sąlygos taip pat geros. Gyvename keturios viename 3 kambarių bute su labai gražiu vaizdu į kalnus. Mokėti reikia tik už elektrą ir dujas. Pats darbas ligoninėje tikrai nėra sunkus, kiekviena turime savo mokytojus kineziterapeutus su kuriais dirbame, iš pradžių jie leido tik stebėti, po kurio laiko gavome savo pacientus su kuriais dirbame iki dabar. Vienas minusas tik tas, kad beveik niekas nekalba angliškai, iš pradžių buvo labai sunku susikalbėt tiek su vadovais tiek su pacientais, tačiau jie stengiasi ir mokosi anglų kalbos, kad galėtų visas žinias perteikti mums. O mes per laiką išmokome pagrindinių turkiškų žodžių, tai dabar lengviau dirbti su pacientais. Pačioje Turkijoje yra labai pigu, maistas, rūbai ir paslaugos tikrai labai pigios, tai jei planuojate važiuoti neprisikraukite daug rūbų, nes viską galite nusipirkti čia. Asmeniškai aš nesigailiu, kad vykau ir rekomenduoju visiems atvykti, jei norit gerai praleisti laiką.
